Prieš 70 metų prasidėjo Kengyro lagerio kalinių sukilimas, trukęs 42 dienas. 1954 m. gegužės 16 d. Ypatingojo lagerio Nr. 4 (Steplago) 3-iajame lagerio poskyryje kalėję politiniai kaliniai sukilo ir perėmė lagerio kontrolę. Iki 1954 m. birželio 26 d. vykusi kalinių pasipriešinimo akcija gavo Kengyro sukilimo pavadinimą.
Kazachijos SSR Džezkazgano srities Kengyro gyvenvietėje įkurtame lageryje kalėjo 5584 kaliniai, beveik 43 procentai kalinių buvo moterys. Didžioji dalis lagerio kalinių (beveik 72 procentai) buvo politiniai kaliniai iš Ukrainos ir Baltijos šalių. Lageryje kalėjo ir apie 700 lietuvių. Kaliniai dirbo vario perdirbimo gamyklų statybose.
Gyvenimo sąlygos lageryje buvo siaubingos, kaliniai buvo nuolat žeminami, prieš juos nuolat buvo smurtaujama. Neapsikentę tokių sąlygų kaliniai sukilo, išgriovė lagerio zonas skyrusias tvoras, užėmė maisto ir daiktų sandėlius, išvarė prižiūrėtojus, statė barikadas, iš grotų ir kitų metalinių daiktų gaminosi ginklus. Sukilimui vadovavo iš kalinių atstovų sudaryta taryba, kurios pirmininku buvo išrinktas rusas, pulkininkas Kapitonas Kuznecovas (1913–1991). Į tarybos sudėtį įėjo ir lietuvis Juozas Kondratas (1913–1966), kuris buvo atsakingas už pareiškimų dėl lagerio administracijos piktnaudžiavimo faktų rinkimą. Taryba sukūrė už drausmę lageryje atsakingas grupes, apsaugos būrius, įvedė griežtą tvarką ir budėjimus. Tarybai pavesta atstovauti kalinius derybose su vyriausybine komisija, sudaryta iš SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) ir SSRS prokuratūros atstovų.
Sukilėliai Komisijai pateikė reikalavimus įvesti 8 valandų darbo dieną, sumažinti laisvės atėmimo trukmę kaliniams, pagal RSFSR baudžiamojo kodekso 58 straipsnį nuteistiems 25-iems metams, panaikinti ištrėmimą po bausmės atlikimo ir kt. Nepasitikėdami komisija, reikalavo į lagerį pakviesti SSKP centro komiteto prezidiumo narį arba SSKP Centro komiteto sekretorių, tikėdamiesi, kad jie pajėgtų suvaldyti lageryje siautėjančią, į kalinius be priežasties šaudančią „Berijos gaują“.
1954 m. birželio 26 d. naktį į lagerio teritoriją įsiveržė 1600 Steplago sukarintos apsaugos ir konvojinės apsaugos divizionų kareivių, 98 kariai su tarnybiniais šunimis, įvažiavo 3 gaisrinės mašinos bei 5 tankai, kurie važiavo tiesiai ant beginklių žmonių. Karinė sukilimo malšinimo operacija truko tris valandas. Pranešime SSRS vidaus reikalų ministrui S. Kruglovui nurodyta, kad numalšinus sukilimą lageryje rasti 37 kalinių lavonai, sužeistas 61 kalinys, iš kurių 9 mirė ligoninėje, 54 kaliniai patyrė lengvus sužalojimus, malšinant sukilimą sužeista 40 kareivių ir karininkų. Tikrasis žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius iki šiol nežinomas. Numalšinus sukilimą buvo suimti ir nuteisti 36 sukilimo vadovai, 400 kalinių iš lagerio perkelti į kalėjimus, beveik 1000 aktyviausių sukilimo dalyvių (500 vyrų ir 500 moterų) perkelti į Dalstrojaus ir Ozernyj lagerius.
Per sukilimą žuvo 6 lietuviai: Povilas Seikalis, Vytautas Markevičius, Kazys Rindeika, Kazimieras Šiugždinis, Stasys Daraškevičius ir Balys Leipus. Vlada Miliūtė malšinant sukilimą pateko po tanko vikšrais ir buvo sunkiai sužeista. 1955 m. „kaip kenčianti nuo sunkios nepagydomos negalios“, perduota tėvų, ištremtų į Krasnojarsko kraštą, globai. Iš tremties paleista 1960 m.
|
Dokumentas |
|
|
1 |
Ypatingojo lagerio Nr. 4 (Steplago) 3-iasis lagerio poskyris (Kengyro lageris). Ne anksčiau kaip 1954 m. Skelbta: |
|
2 |
Kengyro lagerio kaliniai ir prižiūrėtojai. Vaidybinio filmo „Žmogėdra“, režisierius Genadijus Zemelis (Genādijs Zemels), studija „Katarsis“, 1991 m., kadras. |
|
3 |
Kengyro sukilimo organizacinė schema, sudaryta SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) Stepnoj pataisos darbų lagerio valdybos darbuotojų. 1954 m. gegužės–birželio mėn. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-8, ap. 1, b. 5. |
|
4 |
Paveikslas „Kengyro kraujas“. 1993 m. Autorius Kengyro sukilimo dalyvis, Ukrainos sukilėlių armijos kovotojas Jurijus Fedorčukas. Skelbta: https://gazeta.ua/ru/articles/history/_kengirskoe-vosstanie-podavlyali-tankami/1032167 |
|
5 |
Masinio kalinių pasipriešinimo Stepnoj pataisos darbų lageryje tyrimo, atlikto SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) Vyriausiosios pataisos darbų lagerių valdybos (GULAG), viršelis. 1954 m. birželio–liepos mėn. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-8, ap. 1, b. 5. |
|
6 |
SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) komisijos ataskaitos SSRS vidaus reikalų ministrui S. Kruglovui apie masinį Stepnoj pataisos darbų lagerio kalinių nepaklusimą ir jo likvidavimo rezultatus, ištrauka. 1954 m. liepos mėn. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-8, ap. 1, b. 5. |
|
7 |
Kengyro sukilimo malšinimas. Vaidybinio filmo „Žmogėdra“, režisierius Genadijus Zemelis (Genādijs Zemels), studija „Katarsis“, 1991 m., kadras. |
|
8 |
Kazys Šiugždinis (pirmoje eilėje kairėje) su draugais tarnybos sovietų armijoje metu. 1951–1952 m. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-16784, t. 1, l. 286-55. K. Šiugždinis (g. 1929 m.) atlikdamas privalomąją karinę tarnybą sovietų armijoje 1952 m. buvo suimtas ir apkaltintas kitų lietuvių kareivių, nepatenkintų sovietų valdžia subūrimu, antisovietine agitacija, ketinimu dezertyruoti ir prisijungti prie Lietuvos partizanų. Karo Tribunolo nubaustas 25 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Kalėjo Steplage, žuvo per Kengyro sukilimą 1954 m. gegužės 17 d. |
|
9 |
Povilo Seikalio baudžiamosios bylos, iškeltos Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Pandėlio rajono skyriaus, įskaitos kortelė. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 61, kartotekos Nr. 2 kortelė. Kortelėje nurodyta, kad P. Seikalis 1954 m. gegužės 17 d. „mirė“ atlikdamas bausmę Stepnoj lageryje. P. Seikalis (g. 1931 m.) dalyvavo antisovietinės pogrindžio organizacijos veikloje. 1950 m. sovietų saugumo suimtas ir Ypatingojo pasitarimo nubaustas 10 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Kalėjo Steplage, žuvo per Kengyro sukilimą. |
|
10 |
Vlada Miliūtė Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Druskininkų rajono skyriuje. 1951m. balandžio 23 d. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-15107, t. 2, l. 103-1. V. Miliūtė, (g. 1926 m.) palaikė ryšius su Eduardo Bingelio-Dzūko vadovaujamo būrio partizanais, perduodavo jų laiškus, rinko maisto produktus, rūpinosi vaistais sužeistam broliui. Sovietų saugumo suimta ir Karo Tribunolo 1952 m. nubausta 25 m. pataisos darbų lagerio. Bausmę atlikti išvežta į Steplagą. Per Kengyro sukilimą pateko po į lagerio teritoriją įvažiavusio tanko vikšrais, jai buvo sutraiškytos dešinioji ranka ir koja, sulaužyti šonkauliai, sumušta galva. Vėliau atliktos 4 operacijos. 1954 m. bausmė sumažinta iki 7 m., 1955 m. teismo sprendimu paleista iš lagerio „kaip kenčianti nuo sunkios nepagydomos negalios“ ir perduota tėvų, buvusių tremtyje Krasnojarsko krašte, globon. 1960 m. paleista iš tremties. Tėvai Vladas Milius ir Veronika Miliuvienė, brolis Liudas ir sesuo Bronė 1948 m. buvo ištremti, broliai Juozas ir Kostas buvo partizanais ir žuvo. |
