Adolfas Klimovičius (Адольф Клімовіч)
A. Klimovičius (1900–1970) 1922–1928 m. mokėsi Prahos universitete, kur įsitraukė į baltarusių studentų organizacijos veiklą. Po studijų grįžęs į Vilnių dirbo Baltarusių ūkio ir kultūros institute, 1929–1930 m. tarnavo Lenkijos kariuomenėje. 1931–1940 m. vadovavo Baltarusių krikščionių demokratų partijai, 1935–1938 m. buvo Baltarusių nacionalinio komiteto Vilniuje vadovu, 1936–1940 m. buvo Baltarusių krikščionių demokratų partijos laikraščio «Крыні́ца» (1925–1937 m. vadinosi «Беларуская крыніца» (lietuviškai – „Šaltinis“, „Baltarusijos šaltinis“) redaktoriumi. Sovietų Sąjungai 1939 m. užėmus Vilniaus kraštą buvo suimtas, tačiau byla nutraukta. 1941–1944 m. vadovavo organizacijos „Baltarusių liaudies savišalpa“ (Беларуская народная самапомач) Lydos skyriui. Sovietų saugumo suimtas 1952 m. Karo tribunolo 1953 m. vasario 28 d. nubaustas mirties bausme sušaudant. Vėliau mirties bausmė pakeista 25 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Iš įkalinimo paleistas 1956 m., tačiau buvo uždrauta gyventi Lietuvos SSR ir Baltarusijos SSR vakarinėje dalyje.Gyveno Baltarusijos SSR Borisove. 1960 m. grįžo gyventi į Vilnių pas šeimą. Sovietų saugumo buvo sekamas iki mirties.
