Algirdas Statkevičius Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo izoliatoriuje Vilniuje
A. Statkevičius (1923–2016) už antisovietinę veiklą sovietų saugumo buvo suimtas 1951 m. birželio mėn., Karo Tribunolo nubaustas 25 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Kalėjo lageriuose Kemerovo sr., Altajuje. Iš įkalinimo paleistas 1956 m. spalio mėn., grįžo į Lietuvą. Apsigyvenęs Vilniuje, įsitraukė į pogrindinės spaudos leidimą, rašė ir joje skelbė antisovietinius straipsnius. KGB nustačius straipsnių autorių ir radus A. Statkevičiaus knygos „Bendražmogiškumo manifestas“ rankraštį, 1970 m. jis vėl buvo suimtas. Lietuvos SSR Aukščiausiojo teismo 1970 m. rugsėjo 16 d. nutartimi jam buvo skirta priverčiamoji medicininio pobūdžio priemonė – gydymas specialaus tipo psichiatrinėje ligoninėje. Ligoninėje Vilniuje, Vasaros g. A. Statkevičius buvo „gydomas“ iki 1972 m. Paleistas iš ligoninės A. Statkevičius atnaujino ryšius su rezistentais, platino pogrindinį leidinį „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“, 1976 m. įstojo į Lietuvos laisvės lygą bei Lietuvos Helsinkio grupę, pasirašė 45 pabaltijiečių memorandumą, parengė Lietuvos laisvės lygos „Moralinį ultimatumą SSRS vyriausybei“ tekstą. Dėl antisovietinės veiklos 1980 m. vasario mėn. vėl buvo suimtas ir Lietuvos SSR Aukščiausiojo teismo nutartimi priverstinai uždarytas į psichoneurologinę ligoninę Kaliningrado srityje, Černiachovske, o po 3 m. perkeltas „gydyti“ į Taškentą. Dėl tarptautinės bendruomenės spaudimo iš priverstinio „gydymo“ paleistas 1988 m., buvo priverstas išvykti į Jungtines Amerikos Valstijas. Į Lietuvą grįžo 1989 m.
